Galima sakyti, kad produktų ženklinimas gali labai dideliu procentu nulemti, ar prekė bus perkama. Kartais produktai yra ženklinami taip, kad jų tam tikrai auditorijai nesinori pirkti. Tada jai atrodys, kad čia blogai pavaizduota, jei pavaizduotų kitaip, tai gal ir eitų pirkti. Tačiau iš tiesų turbūt tiems, kas kuria dizainą, toks variantas atrodo geresnis – didžiajai daliai tikslinės auditorijos šis ženklinimas yra patrauklus, o ką sako mažuma, tėra tik nedidelis skaičius metų biudžete.
Šokančios karvutės
Kai kalba eina apie populiarias madas, tai produktų ženklinimas yra labai svarbus. Kaip žinia, dabar visas pasaulis nepaliaujamai kalba apie du dalykus. Apie lytiškumą ir apie ekologiją. Lytiškumas visiems aktualus tuo, kad atsiradusi sąvoka „socialinė lytis“, kuri per daug jau žmonėms reguliuoja, ar jie turi būti vyrai, ar moterys, ar gėjai, neleidžia žmonėms būti „tikraisiais žmonėmis“. Todėl progresyvūs judėjimai dabar eina link to, kad lytiškumo būtų mažiau. Tai atsispindi pakuotėse ir produktų ženklinime, nes pradedama naudoti mažiau moterų atvaizdų, išsivaizduojant iš to, kai pardavinėja seksualumas. Kita banga – veganų ir vegetarų. Kuo toliau, tuo išprususiuose sluoksniuose jų yra daugiau. Taigi, kyla klausimas, pasižiūrėjus į standartinė mėsos, dešros, dešrelių ir pašteto įpakavimą – ar tikrai tokia laiminga ta ant etiketės šokanti karvytė? Visiems, kurie šiek tiek šlykštisi gyvūnų žudymu, tai kelia dviprasmį jausmą. Tiems, kurie tebėra ištikimi mėsėdžiai, ta linksma karvytė gal labiau siejasi su natūralumu. Tai yra, maistu, ne sulydytu iš kokių nors naftos miltelių, o gryna tikra mėsa iš gamtos. Tad tikriausiai gamintojams vis dar apsimoka vaizduoti linksmas višteles ant kiaušinių dėžučių ir dainuojančias žalmarges ant dešrelių, iš kurių jos yra sumaltos.